Trebeshina, ironia e demokracisė
Posted at 4:30 AM, 12/8/2005
Trebeshina, ironia e demokracisė
Ish-luftėtari 16-vjeēar nė pritje tė botimit
Kasėm Trebeshina u lindi nė Berat mė 8 gusht 1926. Studioi pėr pak kohė nė Shkollėn Normale tė Elbasanit, por mė 1942 u aktivizua nė Luftėn Nacionalēlirimtare. Trebeshina i ndėrpreu edhe studimet e larta nė Institutin e Teatrit Ostrovski tė Leningradit dhe iu kushtua krijimtarisė letrare. Nė vitin 1961 boton poemėn Artani dhe Minja dhe pėrkthen tre drama tė Garcia Lorkės, tė cilat u botuan pa emrin e tij.
Veprat e Trebeshinės nisėn tė botoheshin nė fillimvitet 90 kryesisht nė Prishtinė e mė vonė edhe nė Tiranė. Nė Kosovė, Trebeshina ka botuar: Stina e stinėve, 1991; Mekami, melodi turke, 1994; Histori e atyre qė nuk janė, 1995 ndėrsa nė Shqipėri: Legjenda e asaj qė iku, 1992; Koha tani, vendi kėtu, 1992; Qezari niset pėr nė luftė, 1993; Rruga e Golgotės, 1993; Lirika dhe satirė 1994: Hijet e shekujve, 1996; Ėndrra dhe hije; 1996, Kėngė shqiptare, etj. Romani pesėvėllimėsh Kėngė shqiptare konsiderohet si njė ndėr prozat mė tė gjata tė letėrsisė shqipe. Si dramaturg, Trebeshina ka shkruar mbi 70 drama, por vetėm pak prej tyre janė vėnė nė skenat shqiptare (Muzeu), dhe fare pak nė Francė e gjetkė. Megjithatė pjesa mė e madhe e veprės sė Kasėm Trebeshinės ėshtė ende nė dorėshkrim: 23 vėllime me poezi, 62 pjesė teatrore, shumė e shumė romane, pėrmbledhje tregimesh, ese e vėzhgime, etj..
Legjenda e asaj qė iku, ėshtė njė ndėr veprat mė pėrfaqėsuese tė Kasėm Trebeshinės dhe qė pėrfshin novelat Stina e stinėve, Odin Mondvalsen dhe Fshati mbi shtatė kodrina. Odin Mondvalsen pėrbėn njė veēanti si pėrsa i pėrket objektit tė pasqyrimit, ashtu edhe pėr nga teknikat e rrėfimit, sa ėshtė krahasuar me vepra tė mjeshtėrve tė absurdit, si Beket, etj.. Ajo vepėr duket sikur nuk ka lidhje me gjithė ēka ėshtė shkruar nė letėrsinė shqipe.
Trebeshina, censurimi vazhdon
Pjesėmarrės aktiv nė Luftėn Nacionalēlirimtare qė nė rininė e hershme, Trebeshina nuk u pajtua me politikėn moniste tė kreut tė partisė komuniste ku edhe vetė bėnte pjesė; e kundėrshtoi atė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, veēanėrisht pėr drejtimin qė po i jepte letėrsisė dhe arteve. Pėr kėtė qėndrim u burgos dhe veprat i mbetėn nė dorėshkrim. Letra e tij Promemorje pėr Enver Hoxhėn, e 5 tetorit 1953, denoncoi vendosjen e pushtetit njėdorėsh nė Shqipėrinė e pasluftės sė Dytė Botėrore dhe instalimin e realizmit socialist tė cilin Trebeshina e identifikon me censurėn mė tė ēuditshme.
Kasėm Trebeshina, profet e quan Robert Elsie nė njė artikull tė 92-shit prozatorin, dramaturgun dhe poetin e sapokthyer nė jetė, sepse Trebeshina kundėrshtoi qė nė zanafillė realizmin socialist pasojat e tė cilit i kishte parashikuar bashkė me burgosjen e poetėve e shkrimtarėve.
Nė fillim tė viteve 50-tė, Trebeshina shkruante ndryshe nga veprat qė botoheshin nė atė kohė. Thellėsia ideore e veprave tė tij dhe temat tabu lidhen me talentin e autorit qė bėn letėrsi pa pyetur pėr pasojat. Edhe pse persekutimet e herėpashershme i shkaktuan vuajte tė gjata fizike, vepra e Trebeshinės, ndonėse su botua, e shfaqi vlerėn e saj pas disa dekadash.
Pėr kritikėn, vepra e Trebeshinės qėndron ndėrmjet traditės kuteliane dhe surealizmit, por atij vetė i pėlqen ta quajė realizėm simbolik. Nisur nga fakti se pjesa mė e madhe e veprės sė Kasėm Treb-eshinės ėshtė ende e pabotuar, si pasojė e njė klime armiqėsore, kėrcėnuese dhe censuruese qė mbizotėron nė qarqet botuese shqiptare (tė pabotuara ose me botim tė shtyrė qė prej 10 vjetėsh janė intervista, ese, novela e poezi, tė zhdukura rregullisht nga pseudobotues tė rinj e tė vjetėr) , vendi i saj pra i veprės sė Trebeshinės nė letėrsinė e sotme shqipe mbetet ende i papėrcaktuar pėrfundimisht.
KREJT LINKET TJERA PER KASEM TREBESHINA
Trebeshina, ironia e demokracisė
Kasėm Trebeshina, SHI MBI FESTE
Kasėm Trebeshina, pėrherė i pakorrigjueshėm
